Iš roverio kelio dienoraščio

Kiekvieno roverio gyvenimas yra neatsiejamas nuo siekio keliauti keliu. Šį sykį tas kelias mus veda į gavėnios rekolekcijas Pauliuose, vykusias balandžio 4-6 dienomis. Taip tai vienas iš svarbiausių Klano renginių metuose, nes rekolekcijos vyresniesiems skautams yra puiki proga susitikti ir praleisti laiką kartu su broliais iš kitų kraštų, tūrėti asmeninį pokalbį su Dievu, sužinoti kažką naudingo einant asmeninio tobulėjimo keliu, patirti nuotykį.

Kodėl šioms rekolekcijoms pasirinkti Pauliai? Pauliuose įsikūręs Pranciškonų kapucinų vienuolynas ir čia gyvena brolis Mykolas su kuriuo turėjome progą susipažinti iš arčiau. Brolis Mykolas yra kunigas, vienuolis kilęs iš Lenkijos, tačiau tarnaujantis mūsų šalyje. Lietuvoje pranciškonų kapucinų nėra daug, tačiau jų atviros širdys ir noras tarnauti kitiems yra pripildytos Šventosios Dvasios ir Viešpaties malonės, kurią galima pajausti čia atvykus. Jų vienuolija turi labai daug panašumų su Europos skautų roverių bendruomene, todėl buvo išties įdomu apsilankyti. Brolis Mykolas mums buvo parengęs keletą paskaitėlių tema „Dvasinis gyvenimas ir palydėjimas jame“.  Roveriai praplėtė akiratį, kodėl mums, kaip tikintiems, reikia Dvasinio palydėjimo, kam tas pakeleivis yra reikalingas.

Gavėnios rekolekcijose dalyvavo Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo, Vilniaus Šv. Kazimiero ir Klaipėdos Šv. Apaštalo Pauliaus klanai, o rekolekcijų programa buvo sudėliota taip, kad kiekvienas rekolekcijų dalyvis tūrėtų laiko tiek pabendrauti vienas su kitu, tiek atlikti išpažintį ar turėti dvasinio pokalbio laiką. Maistą, kaip pridera roveriams, gaminomės patys, norėtume padėkoti broliui Šv. Kazimiero klano vadui Sigitui M. kuris paruošė meniu, talpinantį visą paletę skonių ir prilygstantį geriausiam restoranui. Nors ir pavasariški orai nelepino, broliai atliko tarnystę vienuolyne, juk „Darant gera kitam ir pačiam gera viduje“. Po vakarienės mūsų laukė svarbiausias momentas šiose rekolekcijos. Tai vakaro laužas skirtas RS ceremonijai.

Taip, RS bendruomenė šiose rekolekcijose pagausėjo dar dviem roveriais skautais!  Vakaro laužo kulminacija tapo būsimų RS asmeniniai pasidalinimai apie jų skautavimo kelią ir atradimus. Šios istorijos svarbios visiems klausantiems broliams, nes kievieno roverio kelio tikslas yra tapti RS. Po kiekvieno kandidato pasakojimo savo mintimis apie juos dalijosi didysis brolis RS Sigitas Š, kuris buvo jų palydėtojas asmeninio tobulėjimo kelyje. Patirtis, kurią patyrė šie broliai eidami asmeninio tobulėjimo keliu, yra neįkainojama prisiminimais ir draugyste. Štai jau vėlus balandžio 5 dienos vakaras, lipame į automobilius ir vykstame prie Panemunės pilies, kur vyks ši RS ceremonija. Degantys deglai nušvietė kelią link vadų, kurie pasirengę laukia naujųjų RS. Žingsnis po žingsnio Sigitas M. ir Viktoras K. lydimi didžiojo brolio Sigito Š. artėja link vadų.

Jaudinanti akimirka, kuri visiems liks atmintyje - tiek jaunam, tiek vyresniam. Atnaujinamas duotas skauto įžodis ir brolis kun. Mykolas laimina naujuosius RS. Panemunės pilies fone ši ceremonija atrodo tarsi viduramžių riterių įšventinimas.

Štai naujieji RS, jiems išeinant už vadų stovintys roveriai skautai atveria „vartus" į bendruomenę ir pasaulį. Skamba ir skamba daina, tol kol nebesigirdi dainuojančių ir tolstančių naujųjų roverių skautų.

Išaušta sekmadienio rytas – Viešpaties diena. Dalyvaujame mišiose kartu su keletu vietinių žmonių. Žmonės dėkoja už gražias mišias, kurias šventėme kartu. Kaip bebūtų gaila, viskas kas smagu ir gera, kartais turi baigtis. Kaip ir šios rekolekcijos. Kiekvieno širdyje liks tas skanus maistas, ta bendrystė ir broliškumas kurį patyrėme, tas šiltas brolių pranciškonų kapucinų priėmimas, kuriuos mes visada prisiminsime gerdami karštą Capuchino, o prisiminę pasimelsime už juos. Tokios šiltos buvo mūsų pavasario rekolekcijos, čia mes labiau pažinome vienas kitą. Iš Paulių švykstame su viltimi sugrįžti ir vėl patirti tą nepakartojamą jausmą. Norisi padėkoti broliui Sigitui už maistą, broliui Viktorui už nuostabiai gražias atspausdintas atmintines, broliui Mykolui (OFMcap) už šiltą priėmima jų vienuolyne, mokymus ir bendrystę, broliui Vincui už fantastišką vakaro lauža. Taip pat kiekvienam kuris buvo kartu šiose rekolekcijose ir tiems kurie buvo su mumis maldoje, neturėdami galimybės būti drauge. Lauksime kitų susitikimų!

O dabar, broliai, eikime tarnavimo keliu, nepasidydami nuovargio ir prieštaravimų, lydimi Viešpaties padarykime pasaulyje kažką gero, kažką gražaus ir vėl mes visi susitiksime šiame kelyje.

Tegul Viešpats laimina naujuosius RS Sigitą ir Viktorą bei Albertą kuris tapo klano vado asistentu.

Klaipėdos Šv. apaštalo Pauliaus klano vadas

RS Nerijus