Lietuvos nacionalinė Europos skautų asociacija (LNESA) yra katalikiška jaunimo organizacija, Tarptautinės Europos skaučių ir skautų federacijos narė, ugdanti savo narius pagal autentišką skautavimo metodą.
Mūsų federacija 2024 m. duomenimis jungia daugiau nei 75000 narių 27 asociacijose tiek Europoje, tiek Amerikoje.
LNESA federacijos nare tapo 1992 m. Šiuo metu joje veikia apie 250 vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų Vilniuje ir Klaipėdoje.
Kas tie Europos skautai ir kuo ypatinga LNESA?
Europos skautai ištikimi skautybės įkūrėjo Robert’o Baden-Powell’io (trumpiau - BP) idėjoms. Tai, ką jis sukūrė dar XX a. pradžioje, manome kaip niekad aktualu ir šiandien. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo nuniokotai Europai, išgyvenančiai Šaltąjį karą, reikėjo išgirsti taikos ir vienybės žinią. Tai paskatino skautą Karlą Schmitzą Moormanną 1956 m. įkurti Kelne tarptautinę skautų asociaciją, sudarytą iš nacionalinių asociacijų, kurių tikslas praktikuoti tradicinę BP skautybę, vadovaujantis vieningos Europos idėja, kurios pagrindas - krikščionybė.
Europos skautai siekia vienybės ir bendradarbiavimo tarp Europos šalių tam, kad kartu skleistų taikos žinutę. Nuostabu, kai nuvykęs į Prancūziją, Čekiją ar kitą šalį, sutinki brolį ar sesę, vilkinčius tą pačią uniformą, dainuojančius tas pačias dainas ir žaidžiančius tuos pačius žaidimus. Mus vienija bendras metodas ir ta pati idėja. Tuo pačiu, kiekviena šalis turi savo tradicijas ir pedagoginius ypatumus, esame skirtingi ir norime tai puoselėti. Šitaip mūsų veikloms būdingas tiek skautavimas Lietuvoje, tiek ir stovyklos bei žygiai užsienyje, kurie stiprina identitetą, augina atvirumą, skatina vienybę. Visa tai atsispindi mūsų principuose.
BP skautus apibūdino kaip bendruomenę miškuose. Ištikimi šiai idėjai, mes, Europos skautai, geriausiai jaučiamės gamtoje - čia įsikuriame namus, meistraujame, gaminamės valgyti, žaidžiame ir mokomės. Nuo aštuonmečio vilkiuko iki patyrusio roverio, kiekvienas ugdomas remiantis penkiais tikslais. Būtent jie padeda tobulėti tiek asmeniškai, tiek bendruomeniškai.
EUROPOS SKAUTŲ PRINCIPAI:
-
Skauto pareigos prasideda namuose.
-
Ištikimas savo Tėvynei, skautas tarnauja vieningai ir broliškai Europai.
-
Būdamas krikščionis, skautas didžiuojasi savo tikėjimu ir dirba, kad priartintų Kristaus karalystę savo gyvenime ir aplinkiniame pasaulyje.
PENKI TIKSLAI,
BŪTINI HARMONINGAM ASMENYBĖS AUGIMUI
-
Sveikata ir fizinis lavinimas. Gyvenimas gryname ore leidžia atrasti gyvenimo balansą, derantį su gamta ir kūrinija. Pasitelkdama fizinius pratimus ir žaidimą, skautybė moko jaunuolį pažinti savo jėgas, gerbti ir suprasti savo kūną, atsakyti į jo poreikius, suvaldyti priklausomybes.
-
Konkretumo pajautimas. Skautas kviečiamas palikti virtualią realybę, kurti ir konstruoti, pasitelkti rankų darbą ir vystyti nagingumą. Tai padeda jaunuoliui susidurti su realybe, įgalina veikti, moko numatyti ir priimti tinkamus sprendimus: susidėti kuprinę, pastatyti palapinę, įkurti laužą ir pasigaminti valgį bet kokiu oru, orientuotis su kompasu, sukurti gražų vakaro vaidinimą…
-
Charakterio formavimas. Skautybė apima gamtos mokyklą ir gyvenimą bendruomenėje, tai leidžia vystyti gerąsias asmenybės savybes: drąsą, valią, ištvermę, nuolankumą ir pasitikėjimą savimi. Skautybė moko džiaugtis gyvenimu ir kviečia kiekvieną kurti šią džiugią atmosferą. Ji taip pat skatina atsirinkti informaciją, ieškoti įrodymų – ugdo kritinį mąstymą.
-
Tarnystės pajautimas. Skautybė yra tarnystės ir savęs dovanojimo mokykla. Jaunuoliai čia išmoksta būti atidžiais atsiverti kitų poreikiams, ypač tų, kuriems sunkiau. Ji siekia pažadinti jaunuoliuose tarnystės dvasią ir ją paversti konkrečiais dosnumo veiksmais, palaikomais tikėjimo ir įžodžio. Šitaip kiekvienas atranda, kad tarnystė kitam ir bendram gėriui veda į tikrą džiaugsmą.
-
Dievo pajautimas. Skautybė padeda kiekvienam jaunuoliui asmeniškai sutikti Kristų ir atpažinti Dievo buvimą jo aplinkoje ir pasaulyje. Siūlomos veiklos kviečia kiekvieną augti tikėjime savu ritmu, Evangelijos šviesoje, remiantis katalikų Bažnyčios mokymu. Jaunuolis išmoksta atrasti kas jis yra ir tuo gėrėtis. Jis įgauna gebėjimą atpažinti savo pašaukimą ir laisvai įsipareigoti artimo tarnystei Bažnyčioje ir pasaulyje.
Kokioje aplinkoje sutinkami šie tikslai ir kuo pasižymi skautiškas klimatas?
METODAS,KURIS UGDO
ATSAKOMYBĘ IR AUTONOMIJĄ
-
Pasitikėjimas ir duoto žodžio prasmė. Pasitelkdama diferencijuotą pedagogiką, skautybė nuosekliai ugdo jaunuolį įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę, kuri atlieptų jo talentus. Skautų įstatai, kurių jis laisvai įsipareigoja laikytis savo įžodžio dieną, nulemia pasitikėjimo aplinką, kuri leidžia jam augti veikiant mažose, savarankiškose jaunuolių grupėse.
-
Nuotykis ir žaidimas. Tai svarbūs skautybės varikliai. Veiklos vykdomos rengiant trumpesnės ir ilgesnės trukmės žaidimus. Kiekvienas jaunuolis kviečiamas parodyti, ką sugeba geriausio kolektyvo vardan. Jis atsiskleidžia vystydamas savo vaizduotę ir jam pritaikytų iššūkių dėka.
-
Buvimas gamtoje. Skautybė kviečia atrasti natūralų ritmą. Ji primena poreikį prisitaikyti prie realybės ir gamtos keliamų iššūkių, stebėtis jos grožiu, ją gerbti ir saugoti.
-
Tarybos. Nuo mažens vaikai kviečiami tarti žodį dalyvaujant taryboje. Jos metu, kiekvienas pasako savo nuomonę tam, kad kartu kurtų komandą, išgirstų ir gerbtų visų priimtus sprendimus.
-
Tarnystė. Kasdienis geras darbas, kurį atlikti mokosi vaikai, toliau praktikuojamas paauglystėje ir galiausiai išpildomas save pilnai dovanojant suaugus. Tai viena iš skautybės kolonų, konkreti broliškos meilės išraiška.
-
Bendruomeninis gyvenimas. Dėka palydinčio vado ir draugų žvilgsnio, broliškas ir seseriškas gyvenimas yra palanki dirva jaunuolio(-ės) vystymuisi. Skautybė – tai vieta, kur užsimezga tvirtos ir ilgalaikės draugystės.