„Vilties piligrimai“ – iš roverio kelio dienoraščio

Šią vasarą roveriai leidosi į ypatingą nuotykį – piligrimystę, kuri vedė ne tik per Lietuvos laukus ir miškus, bet ir per mūsų širdžių gelmes. Vasaros kelyje „Vilties piligrimai“ mes ieškojome ką reiškia būti Vilties piligrimais – žmonėmis, kurie per tikėjimą ir tautiškumą neša šviesą savo bendruomenėms, skautams, Tėvynei ir Bažnyčiai. Vasaros kelio esmė buvo patriotizmo dvasia. Ieškojome kas mums yra patriotizmas, kuris yra ne vien istorijos kartojimas, bet tai gyvas atsakas į Dievo kvietimą mylėti savo artimą, savo žemę ir savo tautą.

Žygio metu mes ieškojome atsakymų į klausimus: kodėl man svarbu būti lietuviu? Kuo man svarbi Tėvynė ir Bažnyčia? Kaip galiu liudyti Kristų kaip jaunas žmogus, kaip skautas, kaip pilietis? „Vilties piligrimai“ – tai ne tik piligriminio žygio tema, tai kvietimas. Kvietimas būti tą gyvąja viltimi, kuri įsišaknijusi Kristuje ir auga lietuviškoje žemėje.

Šis vasaros kelias prasidėjo liepos 23 d. vakarą susitikus Plungės rajone Mardosų kaime, kur mus svetingai priėmė generalinio komisaro Vinco giminaičiai. Kitą rytą prasidėjo piligriminė kelionė po Žemaitiją. Pirma stotelė – Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurioje mūsų laukė šventos mišios, susitikimas su kun. broliu Gediminu OFM ir gardūs pietūs. Padėkoję už svetingumą patraukėme toliau link Minijos. Atsigaivinus nuostabioje upėje pas mus atvyko svečias – brolis RP Valdas. Vakarą vainikavo Valdo ruošta vakarienė, įdomios diskusijos apie tarnystes, giesmės ir dainos prie laužo.

Nauja diena – nauji iššūkiai. Štai jau ir penktadienio rytas, kuris prasidėjo bendra malda, po kurios sekė rytinė Aikido mankšta, kurią mums vedė brolis ir šio kovos meno meistras RS Žanas. Broliai mankštos metu atrado savo raumenų grupes, kurių net neįsivaizdavo turintys J. Kol buvo gaminami pusryčiai broliai klausėsi mokymo apie patriotizmą, kurį paruošė brolis RS Faustas. Pasisotinę susėdome į baidares ir patraukėme į tolimesnį nuotykį Minijos upe. Plaukiant galėjome grožėtis gamta ir gyvūnija, kurios nuo kranto nepastebėsi. Iriantis per slenksčius pasisekė prisemti pusę baidarės vandens, teko sustoti salelėje ir išsemti grobį. Artinantis vakarui pasiekėme nakvynės vietą netoli Kartenos miestelio, kur broliams teko prisiminti skautiškus įgūdžius įsirengiant stovyklavietę. Vakare susiėdę prie laužo dainavome partizanų dainas ir giedojome giesmes, teko pasitelkti saviraišką vakaro laužo metu. 

Išaušus nuostabiam šeštadienio rytui, susipakavę kuprines, patraukėme toliau. Žygis Kartena – Kulupėnai – Kalnalis – Imbarės piliakalnis buvo nuostabus, nes galėjome sustoti ir apsilankyti Nasrėnų kaime eantį Vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejų. Čia mus svetingai priėmė, pasimėgavome kava ir pasipildėme vandens atsargas. Nuostabi vieta, kurioje galėjome atlikti kelio valandą, apmąstyti vilties svarbą mūsų gyvenimuose. Atsidėkodami už svetingumą broliškai palaiminome mus priėmusią gyventoją, kuri kvietė dar kartą apsilankyti. Atsisveikinę patraukėme link Kalnalio. Čia aplankėme Šv. Lauryno bažnyčią, Kalnalio apžvalgos bokštą, iš kur matėsi mūsų galutinis tikslas – Salantai ir Salantų bažnyčios bokštai. Pėsčiųjų tiltu persikėlėme per Salantos upę ir traukėme toliau. Kur šis kelias veda? Ogi į vieną iš nuostabiausių vietų, kokią man teko matyti – Imbarės piliakalnį. Atvykus į šia vietą ir užkopus į piliakalnio viršų atsiveria nepakartojamas peizažas, geras oras tam suteikė dar didesnio grožio. Jei kam tektų apsilankyti, ten rekomenduojame atlikti savo kelio valandą ar šviesos akimirką. Nakvynės vietoje kepėme skautišką duonelę, kurią paruošė Šv. Apaštalo Pauliaus klano vado asistentas RP Albertas. Kai kam tai buvo nauja skautiška patirtis, kai kam – nuostabus prisiminimas iš laikmečio, kai dar patys skautavo būryje ir gyveno patrulyje.

Sekmadienis, liepos 27-oji, tai paskutinė šio žygio diena, kuri mus kvietė į šventas mišias Salantų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Po mišių visi broliškai patraukėme į šalia esančią kavinę pietauti kartu su atvykusiomis roverių šeimomis. Pasisotinus mūsų vasaros kelias baigėsi.

Po jo mūsų širdys liko pilnos džiaugsmo, gražių akimirkų, vilties ir patriotiškumo, todėl galime eiti į pasaulį ir dalintis tuo su kitais. Juk savo darbai mes galime keisti ir po savęs palikti pasaulį šiek tiek geresniu nei jis buvo vakar.

Šiame žygyje mes ne tik patyrėme kas yra tikras broliškumas, viltis, patriotiškumas, bet ir turėjome galimybę labiau pažinti vienas kitą, juk kiekvienas iš mūsų esame tokie skirtingi, bet tuo pačiu tokie artimi. Skambančios patriotinės partizanų dainos mus suvienija kaip tėvynainius, primena istorijos vingius, kurie mums kaip lietuvių tautai yra tokie svarbūs.

Nuoširdžiai dėkojame: generaliniam komisarui RS Vincui, RS Žanui, RS Viktorui, RS Faustui, RP Valdui už jų indėlį į šį vasaros kelią. Taip pat ačiū kiekvienam broliui aplankiusiam mus, o žygio dalyviams, kaip klano vadas, dėkoju už dalyvavimą. Mano širdis džiaugiasi dėl šio vasaros kelio, tai skatina uoliau dirbti ir tarnauti jums, brangūs broliai.

Klaipėdos Šv. Apaštalo Pauliaus klano vadas RS Nerijus