Aidė ir Neringa - Vilniaus šv. Brigitos ekipos pilotės. Tik praeitą vasarą palikusios skaučių būrį išsiruošė į beveik mėnesio trukmės nuotykį. Nuotolinės pamokos, susitikimai ir atsiskaitymai miške, kelyje ar prie upės, sprendimai užsirašant ant smėlio ar garsiai diktuojant bendrakeleivei, naujos pažintys, naujai atrasta Lietuva. Su kokiais iššūkiais susidurs kelyje jos dalinsis su Jumis. Sekite naujienas!
Camino Lituano - tai piligriminis Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje, kuris įsilieja į tarptautinį Europos Camino kelių tinklą. Ši atkarpa driekiasi nuo Žagarės iki Lazdijų, kuri apima net 500 kilometrų.
- Birželio 5 diena -
Pirmoji kelio diena ir pirmieji mūsų žingsniai Camino Lituano kelyje. Dar nepasiekus kelio pradžios, dėmesio iš aplinkinių tikrai pakako. Nors karantino metu keliautojų ne daug, tačiau visi mus pasitiko draugiškomis nuotaikomis. Žagarėje aplankėme Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kurioje papildėme savo piligrimo pasą pirmuoju antspaudu. Prireikė vos 3 valandų žygio, o pasiūlymų sąskaita prisipildė greičiau nei tikėjomės - nuo draugiškų pasiteiravimų ir patarimų nakvynės vietai iki siūlymo parvežti atgal. Dažniausiai piligrimai apsistoja nakčiai alberguose, tačiau mes pasirinkome nevien piligriminį žygį, bet ir gyvenimą gamtoje, todėl su savimi nešamės ne tik palapinę, bet ir visą „virtuvę“. Nors ant pėdų pūslių pavyko išvengti, 16 kilogramų sveriančios kuprinės davė savo. Dėl sulėtėjusio tempo teko apsistoti nakvynei neįveikus viso pilno pirmos dienos maršruto. Iššūkių netrūko ir naktį, tad naują dieną pradėjome su 4-5 valandų miego sąskaita ir neįveiktų pirmojo etapo 12 kilometrų skola.