Search
  • Karolina Macienė

šv. Pranciškaus piligriminis žygis 2021

Kiekvienais metais vyresnieji skautai ir skautės savo naujus metus pradeda jau sena tradicija tapusiu šv. Pranciškaus piligriminiu žygiu.

Savo mintimis iš žygio dalinasi Vilniaus židinio vadė Ona:

"Žygį pradėjome penktadienį vakare. Apie vienuoliktą palikome už nugarų miestą ir įžengėme į naktinį jūros peizažą, kuris, pilnas vėjo ir bangų ošimo, kažkokiu būdu panardino į tylą. "Kas nori man tarnauti tegul seka paskui mane" pakvietė Jono evangelijos eilutė, kuria pradėjome šviesos akimirką - asmeninės maldos laiką. Kaip palinkėjo mus išlydėjęs brolis Astijus: "tegu šviečia širdys einant tamsoje".


Šitaip nusiteikusios, tyloje, pasukome link Karklės. Kairėje kvėpavo jūra, dešinėje šmėžavo pušų viršūnių karpiniai, virš mūsų švietė žvaigždės. "Tegu seka paskui mane"... Tiesa, juk kiekviena vyresnioji skautė žygiuoja sekdama Tą, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Tačiau kaip konkrečiai galėčiau tuo gyventi? Tarnauti sekdama, nepamesdama orietyro. Kas yra Kristus mano kasdienybėje?

Ėjau gale, kad nė vienos nepamestume kelyje. Sesės priekyje su švysčiojančiais žibintuvėliais atrodė kaip astronautai, tyrinėjantys nematytą mėnulio paviršių, kiekviena judėjo skirtingu tempu, skirtingu atstumu, kontūrai tai susiliedavo, tai išsiskirdavo, buvo sudėtinga jas atsekti. Tada pajutau, kad esu už jas visas atsakinga, ne tik šiame momente, bet apskritai. Jos buvo Kristus, einantis prieky manęs. Supratau, kad norėti Jam tarnauti, tai tarnauti sesėms. Sekti paskui Jį, tai mokytis iš Jo per seses. Kitaip nei gali pasirodyti, vadei reikia eiti gale - taip geriausiai matyti tau pavestieji.

Pradedant naują skautišką sezoną norėčiau tad kreiptis į vadus: kas šiemet eina prieky jūsų? Iš ko turime mokytis tarnystės meno?"


Po naktinio žygio apmąstymuose ir maldose iššaušo šeštadienio rytas. Nors kelionė tęsėsi palei tą pačią jūra, bet žygio nuotaika buvo visiškai kita. Prie dienos ritmo prisidėjo ir skautiškas smalsumas tyrinėti vietinę gamtą. Prie Placio ežero kormoranų buveinėje išdidžiai ant aukščiausios šakos tupėjo jūrinis erelis. Saugiu atstumu jis nepasidžiuodamas leido save apžiūrėti iš visų pusių, net išskleidė visu ilgiu sparnus. Toliau keliaujant iš jūros mums mojo ruonis. Tokia skaisti graži diena, sutikti pakeleiviai ir seseriška bendrystė leido su džiaugsmu išgyventi kiekvieną patirtą akimirką kelyje.

Galiausiai pasiekusios Kretingą kartu su broliais skautais iškilmingai žygiavome į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kur mus, piligrimus, sutiko broliai pranciškonai. Adoracijos metu vėl prisiminėme savo metų tikslus ir pasiryžimus, šiam žygiui išsikeltus tikslus.

Sekmadienį šventėme ir džiaugėmės kaip priklauso tikriems krikščionims. Sotūs pusryčiai, po kurių judrūs žaidimai, geros emocijos ir pasirengimas šv. Mišioms.

Sakome iki kitų kartų ir ačiū visiems ėjusiems, palaikiusiems ir buvusiems maldose su mumis!



Recent Posts

See All